- prantauti
- prántauti, -auja, -avo 1. intr. spėlioti, galvoti, daryti išvadas: Žmonys pradeda prántauti, iš kur tiek piningų galėtų turėti Up. Kiti vėl prantauja, kad mes prieš valdžią einą ir norį vislab apversti prš. 2. tr. J1 tyrinėti, mėginti.
Dictionary of the Lithuanian Language.
